- punkiuoti
- punkiúoti, -iúoja, -iãvo šnek. 1. tr. iš lėto dirbti, knebinėti: Pradėjau punkiuoti jam megztinį i niekaip negaliu pabaigt Sk. | refl.: Punkiúojas punkiúojas, čiupinėjas čiupinėjas – nebeapsirėdys! Škn. Ką čia su niekais punkiúojies, a jau neberandi kito darbo!? Jnš. 2. refl. snargliuotis: Jau antra savaitė, kai pradėjau punkiúotis i tebesipunkiúoju Sk. \ punkiuoti; apsipunkiuoti; nusipunkiuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
